Noriu statyti namą. Pirmieji žingsniai

Šį įrašą skirsiu 7 esminiams etapams nuo idėjos iki raktų, su kuriais tenka susidurti žmogui, nusprendusiam statyti nuosavą namą. Stengsiuosi pažvelgti plačiau, nei tipiškai internete randami patarimai, todėl neatsitiktinai pradėsiu nuo žingsnių, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesusiję su statyba.

Daliai iš statytojų, kurie nėra susidūrę su statyba, pirmasis žingsnis – tai patarimų iš pažįstamų, kuriems teko neseniai pereiti analogišką procesą, susirinkimas. To priežastis greičiausiai yra ta, jog pažįstamus žmones laikome patikimesniais. Galbūt taip ir yra, tačiau jų patirtis gali būti subjektyvi. Žinoma, jie savo kailiu pasimokė iš padarytų klaidų, turėdami galimybę, antrą kartą kai kuriuos veiksmus atliktų kitaip, samdytų kitus meistrus ir pan. Tačiau net jei ir jiems pavyko viską įgyvendinti pakankamai sklandžiai, bandyti eiti jų keliu vis tiek gali būti sudėtinga.

Apžvelkime tipinio vieno buto namo statybos procesą nuo pradžių pradžios, matuojant etapais. Sakydamas „tipinio“ turiu omenyje, kad viena vertus – aptariamas statinys nėra nedidelis sodo namelis, kita vertus – statinys nėra kokioje nors kultūros paveldo teritorijoje, nėra statomas iš fondų finansuojamų lėšų, žemės sklypą asmeniškai valdote nuosavybės teise ir pan., kas priešingu atveju arba atimtų, arba pridėtų papildomų procedūrų, apie kurias šįkart kalbant glaustai neverta išsiplėsti.

1 etapas: poreikio įvertinimas

Žiūrint į statybą kaip į bet kokį didesnį projektą profesionalia akimi, pats pirmas esminis žingsnis yra poreikio įvertinimas. Ši frazė, kuri skamba gana moksliškai, iš esmės reiškia atsakymą į pagrindinius klausimus, kurie lemia, ar jums apskritai verta investuoti pinigus į statybas.

Įvertinant, ar tikrai reikia namo, geriausiai galite atsakyti tik jūs pats/pati. Tikriausiai dėl to retas statybos specialistas apie tai kalba iš viso ir kalbą pradeda nuo projektinių brėžinių ar ekskavatorių pasirodymo statybvietėje. Tačiau dar gerokai prieš tai būtent jūs galite atlikti poreikio vertinimą, nes geriausiai pažįstate savo gyvenimo būdą. Klausimai, į kuriuos turėtumėte rasti atsakymus yra: kodėl noriu statyti? Kokio dydžio namo noriu? Kiek tame name gyvens žmonių? Koks turėtų būti jo funkcionalumas, kad jis atitiktų mano poreikius šiandien? Ar gerą vietą statybai išsirinkau? Ar į šį sklypą bus paprasta atvesti reikiamus inžinerinius tinklus? Jei ne – ar bus brangu čia atvesti elektrą ar dujas? Ar ši vieta su aplink esančia kaimynyste išliks gera ir ateityje? Kaip mano atsakymai į šiuos klausimus atrodytų 5, 20 ar 50 metų perspektyvoje? Ar gyvenimas čia man nesukels nepatogumų?

Šie ir dar daugelis kitų svarbių klausimų, padėsiančių ne tik susisteminti savo norus, bet ir kuo geriau juos perteikti tiems, kurie realizuos jūsų viziją.

Techninius dalykus kol kas atidėkime į šalį – įsivaizduokime, kad projektuojame ne skaičiavimais ir brėžiniais, o tik klausimais ir atsakymais. Šiame etape savo sričių profesionalai gali tiek užvesti ant kelio, tiek iš jo ir išvesti, nes šiuo atveju kalba eina apie jūsų ir tik jūsų ateities planus, poreikius ir svajones.

2 etapas: galimybių įvertinimas

Kaip specialistas esu statybos inžinierius ir projekto valdytojas, nebandysiu apsimesti esąs profesionaliu finansų konsultantu. Tačiau kaip matantis „didįjį paveikslą“ statyboje, galiu tik patvirtinti šios dalies svarbą – jai privaloma skirti pakankamai dėmesio, norint nepakenkti savo finansiniam saugumui. Šį etapą sudarantys elementai yra: jūsų dabartinės finansinės galimybės, jų perspektyvos ir situacija rinkoje.

Paprastai dažniausia problema, su kuria susiduria nepatyręs statytojas – tai biudžeto, kurio prireiks pastatyti namui, apskaičiavimas. Tai natūralu, nes nežinodami, ką tiksliai statysite, negalite pasakyti, kiek tai kainuos.

Todėl gana paprastas sprendimo būdas yra panaršyti po naujos statybos namų rinką ir pasižvalgyti kainose tam, jog gautumėte bent jau preliminarius skaičius, kiek reikės išleisti statybai. Tiesa, nepamirškite, jog galutinę jų kainą sudaro daug kintamųjų, įskaitant ir pardavėjo maržą (jei namas pastatytas pardavimui). Kita vertus, pardavimui namą statantys linkę taupyti bei patys iš statybininkų gauna neblogas kainas. Tačiau bet kokiu atveju skaičiai jau bus į tą pusę – ypač, jei atskirsite sklypo kainą nuo bendros kainos už namą su sklypu.

Kitas, kiek sudėtingesnis būdas – tai vertinti per kainos vienam kvadratiniam metrui dydį konkretaus tipo namui. To klausti reikia rangovų – jei jie patyrę ir vertina projekto rodiklius, paprastai galės pakankamai tiksliai atsakyti, vadovaudamiesi savo patirtimi. Tačiau šioje vietoje reikėtų atminti, kad patarimas visgi nieko nekainuoja, bet ir neįpareigoja. Todėl kito projekto 1 kvadratinio metro statybos kaina, nebūtinai galios jūsų svajonių namui. Juolab, kad iš profesinės patirties galiu pasakyti, kad retas rangovas analizuoja atliktus projektus, todėl kainą taip pat pasakys „iš akies“. Jei to negana – rangovo kainos bus didesnės nei samdant privačias brigadas, o pastarosios gali pasakyti tik savo dalies apytiksles sąmatas.

Verta paminėti, jog galimybių įvertinimo etape neprošal vėl sugrįžti prie poreikių tam, kad patikrintumėte, ar tai, ką ruošiatės projektuoti, tebeatitinka galimybes.

Galimybių įvertinimas taip pat yra etapas, kuomet protingiausia nuspręsti dėl statybos partnerio (valdytojo), kuris atstovautų jus ir dalyvautų ne tik statybos, bet ir projektavimo etape. Jis taip pat gali būti naudingas ir potencialios statybvietės analizei, kadangi dalis klausimų gali būti pamiršti apsvarstyti ar būti per sudėtingi nepatyrusiam statytojui.

3 etapas: reikalavimai architektūrai ir suplanavimui – techninė/projektavimo užduotis

Neretai pirmas profesionalas, į kurį kreipiamasi ruošiantis statyboms, yra architektas. Renkantis jį reikėtų vertinti ne tik profesinę architekto patirtį, bet ir mokėjimą įsiklausyti bei suprasti jūsų mintis. Tai gana sudėtingas procesas, kuriame yra šioks toks laimės faktorius, kadangi net susitikus ir aptarus idėją gali būti sunku atsakyti, ar tas architektas „perėmė jūsų perdavimą“.

Praktinis pavyzdys: architektai yra ne tik planų, fasadų ir pjūvių braižytojai – jie turi požiūrį į statinį kaip į meno kūrinį. Savo kūrinį. Iš esmės tai yra sveikintinas dalykas tol, kol nėra prioritetų tarp jo ir statytojo konflikto. Kadangi name teks gyventi jums, o ne architektui, praktiškumą ir statybos ekonomiją greičiausiai vertinate labiau nei kompoziciją. Ir šis interesų konfliktas nebūtinai būna juntamas tiesiogiai. Jis gali pasimatyti sprendimuose, kurių įgyvendinimo statybos proceso metu sudėtingumas ir brangumas nusveria architektūros harmoniją.

Žinoma, prieš kreipiantis į architektą pravartu panagrinėti tipinius projektus – internete jų gausybė. Šių projektų pagrindinė paskirtis – tai pigesnė alternatyva naujo projekto kūrimui, adaptuojant jau suprojektuotą statinį jūsų sklypui. Tačiau net ir ketinant projektą pradėti nuo balto lapo, nereikėtų jų ignoruoti – tipinis projektas gali, visų pirma padėti suformuoti kontūrus, koks turėtų būti jūsų namas. Jie gali pametėti gerų idėjų, taip pat juose dažniausiai yra ištaisytos galimos klaidos, kurias yra rizika padaryti naujame projekte.

Be kita ko, priešprojektinė stadija yra geras momentas, kada verta išplėsti poreikio įvertinimo metu atliktą darbą ir surašyti techninę užduotį. Ji nėra privaloma, bet apsimoka ją turėti: kiek kambarių, kokios patalpos turi būti statinyje ir panašiai. Tai bus tarsi kontūrai būsimam projektui. Techninė užduotis sutaupys ne tik architekto, bet ir jūsų laiko, kurį papildomai praleistumėte susitikimų ir kitos tarpusavio komunikacijos metu. Taip pat ji raštiškai užfiksuos idėjas, kurios išsakytos neretai gali užsimiršti ar klaidingai interpretuotos.

4 etapas: namo projektas

Projektas – tai statinio realizavimo realybėje planas. Jis nėra vientisas, o būna sudarytas iš atskirų dalių, kurių kiekis priklauso nuo sudėtingumo. Vienbučiam/dvibučiam gyvenamajam namui standartiškai jį sudaro: architektūrinė dalis, konstrukcinė dalis ir inžinerinių tinklų (lauko) bei sistemų (vidaus) dalys.

Išsklaidydamas gajų stereotipą, pažymiu, kad projektą ruošia ne vien architektas. Pastarasis atlieka architektūrinę projekto dalį – trumpai tariant, statinio išvaizdą, o kartais ir papildomą medžiagą, pavyzdžiui, vizualizacijas. Šalia jo turime konstruktorių. Tai statybos inžinierius-projektuotojas, su kuriuo užsakovas tiesiogiai bendrauja rečiau, tačiau kuris rengia techninę projekto dalį.  Šioje dalyje nurodoma, kaip turi būti statomas namas, kokios medžiagos naudojamos, pavaizduojami mazgai, detalės ir kita svarbi informacija. Būtent šiais dokumentais daugiausia bus vadovaujamasi statybos metu tiek rangovų, tiek ir tikrinant/priimant statybos darbus. Konstrukcinė projekto dalis tuo pat metu yra ir garantas, kad namas bus ne tik gražus, bet ir atitiks esminius pastatų reikalavimus.

Inžinerinė projekto dalis – abstrakčiausias projekto etapas. Dažniausiai statybos leidimui gauti rengiama tik minimali dalis, kuri numato tik lauko tinklus: geriamo vandens tiekimo ir nuotekų (buitinių ir lietaus) šalinimo būdą (pavyzdžiui, giluminį  gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį su infiltraciniu šuliniu). Vėliau rengiamos inžinerinės projekto dalys gali būti įvairios: vidaus vandentiekis bei nuotekos, elektra, šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, signalizacija, gaisrinė sauga ir kitos. Vis dėlto, kartais dėl lėšų taupymo kai kurios iš jų nėra rengiamos apskritai.

Patį projektą lydi nemažai procedūrų, tačiau jums kaip statytojui jų visų išmanyti nėra būtina, nes paprastai tokius klausimus kaip projektavimo sąlygų sąvadas, geodeziniai matavimai, prisijungimo sąlygos, grunto tyrimai ir kiti, sprendžia architektas, konstruktorius ar statybos valdytojas (jei tokį turite).

5 etapas: statybos leidimas

Statybos leidimas – tai projekto dokumentacijos derinimas su vietos savivaldybe, kuri ir sprendžia, ar uždegti žalią šviesą konkretaus statinio statybai. Vienbučiams arba dvibučiams namams tuščiame sklype, priklausiančiame statytojui, kuriems netaikomi paveldosaugos, poveikio aplinkai, apsaugos zonų ir kiti specifiniai reikalavimai, procedūra yra gana nesudėtinga.

Dažniausiai tai apsiima daryti projektuotojai, nes taip paprasčiau dėl tiesioginio derinimo ir puikaus reikiamų procedūrų išmanymo bei sklandžiau dėl tiesioginio kontakto. Būtent projektuotojai geriausiai yra išanalizavę reikalavimų projektams reglamentus.

Tačiau turėkite omenyje, jog už šią procedūrą neturėtų būti prašoma didelio užmokesčio, naudojantis statytojo nežinojimu. Pats teikimo procesas nėra imlus laikui, kuris tiesiogiai skiriamas procedūroms. Pagrindinės laiko sąnaudos susideda iš savivaldybės nustatytų maksimalių terminų bei galimų pakartotinių teikimų, jei projekte nebuvo patenkinti visi iškelti reikalavimai. Kaip užsiminiau ankstesniame punkte – šiuos reikalavimus išduoda savivaldybė ir inžinerinių tinklų valdytojai. Neatitikimas jiems yra tiesioginis projektuotojų darbo nepadarymas iki galo.

6 etapas: statyba

Tai yra momentas, kuomet jums reikia apsispręsti, kokiu būdu norite statyti. Apie tai jau esu parašęs atskirą įrašą, kuriame išdėsčiau esminius privalumus ir trūkumus.  Trumpai tariant – tai ūkio būdas, kai darbus organizuojate ar net statote pats/pati, rangos būdas – kai samdote rangovą ir statyba per darbus organizuojantį statybos valdytoją, kuris stato taip pat ūkio būdu jūsų vardu. Galimi ir mišrūs būdai, susidedantys iš šių trijų pagrindinių.

Jei nusprendėte viską statyti savarankiškai, privalote išmanyti nemažai svarbių smulkmenų, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės nei prieš valstybės institucijas, nei prieš save, vėliau tenkant susitaikyti su padarytomis klaidomis statybos procese. Tokių smulkmenų pavyzdžiai yra: pranešimas apie statybos pradžią VTPSI Infostatyboje, statybos vadovo paskyrimas, palyginus neseniai įsigaliojęs statytojo civilinės atsakomybės draudimas, darbų saugos užtikrinimas ir daugelis kitų. Taip pat statybos proceso dalys, kaip: augalinio sluoksnio išsaugojimas, privažiavimo keliai, prasidėjusių darbų vykdymas pagal projektą, atliktų darbų priėmimas ir dar aibė įvairių smulkmenų, kurios iškils eigoje. Apie jas ne tik galima būtų parašyti mažiausiai vieną storą knygą. Ir išties tokių knygų yra parašyta nemažai, iš kurių mokosi bei tobulina kvalifikaciją esami ir būsimi statybos inžinieriai.

Asmeniškai nesutinku, kad statyba yra varginantis procesas, o tik trečias namas pasistatomas tinkamai. Šis mitas yra kilęs iš stereotipų, kurie vis dar diktuoja ydingą praktiką. Iš esmės bet kuri sfera yra sudėtinga neturint patirties: nuo automobilio remonto iki grojimo muzikos instrumentu.

7 etapas: statybos pabaiga, statinio pridavimas

Šioje vietoje neretai naujiesiems savininkams „išlenda“ dar vienas svarbus darbas, apie kurį neretai nebuvo pagalvota pradžioje: tai dokumentų tvarkymas, kuriuos reikės pateikti Valstybinei teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijai  (VTPSI), norint gauti deklaraciją apie statybos pabaigą ir namo tinkamumą gyventi.

Geroji naujiena yra ta, kad neypatinguose statiniuose procedūros yra gerokai paprastesnės – užtenka turėti būtinus dokumentus, tokius kaip: detalus techninis-darbo projektas, energetinis pasas, kadastro byla, geodeziniai su suderinimais su vietos savivaldybe, geriamojo vandens, energetikos pažymos, taip pat kiti dokumentai. Tačiau blogoji žinia – retai, kas rūpinasi jais statybos eigoje, o susizgrimba tik paskutiniu momentu.

Dėl to sutaupant laiko, priduoti statinį galima prieš jame įsikuriant. Iš esmės nepriduotame statinyje gyventi negalima, tačiau de facto šis reikalavimas beveik nėra kontroliuojamas, ypač individualių namų atveju, todėl savininkai labiau rūpinasi pridavimo reikalais tik dėl banko paskolos klausimų.

Apibendrinimas

Tai buvo esminiai etapai, iš kurių sudarytas „nuo idėjos iki raktų“ procesas. Galima būtų plėstis apie statinio eksploatavimą, paminint tai, kad statinys ir ypač jo inžinerinės sistemos reikalauja priežiūros ir turi ribotą galiojimo laiką.

Kaip statybos partneris, valdytojas bei vadovas esu įsitikinęs, kad kiekvienas turi teisę rinktis priimtiniausią metodą projektavimui ir statybai. Tačiau tuo pat metu esu už tai, kad darbą atliktų savo srities profesionalai. Manau, kad tik tokiu būdu išsivaduosime nuo statybos, kaip katorgos stereotipo ir galėsime į jį žiūrėti kaip į tipišką darbinį ar gyvenimišką projektą.

Ketinate statyti namą? Papasakokite apie savo idėją: info@skywards.lt

—–

Šiame įraše esančią medžiagą be autoriaus sutikimo naudoti yra draudžiama. Dėl galimybės panaudoti įrašą ar jo dalį kitose priemonėse kreiptis: info@skywards.lt

Leave a comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *