skywards.lt

Šiame įraše noriu pasidalinti mintimi, kurią gana dažnai pastebiu iš praktikos. Ji yra susijusi su statybos projektu. Čia sakydamas žodį „projektas“, turiu omenyje projekto (kaip visumos) dalis. Kadangi nedideliems statiniams, kaip gyvenamieji namai, paprastai jį sudaro trys-keturios dalys – to pakanka statybos leidimui gauti ir statybai vykdyti be didesnių kliūčių.

Jei kalbėtume apie didesnius pastatus, kurie įstatymuose vadinami ypatingais, pavyzdžiui: daugiabučiai, verslo centrai, parduotuvės – jų statyba suplanuota šūsnimi projektų, kurie popierinėse versijose telpa tik į gana didelę dėžę. Tokių statinių projektuose paprastai būna detalizuotas kiekvienas kampas ir kiekviena detalė, paliekant mažai improvizacijų.

Tuo tarpu neypatingiems statiniams, tarkime: individualiems gyvenamiesiems namams, dėl jų nedidelės apimties ir mažesnio pavojingumo tokio poreikio nėra. Todėl dalį darbų iš tiesų galima suplanuoti  vietoje. Suprantu, kad ta gali nuskambėti ne itin profesionaliai, tačiau tai ir yra saikas arba balanso radimas tarp to, ko reikia ir to, ką galimai be reikalo užsakovams įperša projektuotojai, už tai išrašydami papildomą sąskaitą.

Jeigu kalbant konkrečiai, standartiniam gyvenamajam namui pakanka architektūrinės, konstrukcinės dalių ir dar vienos – sklypo plano dalies, kurioje bus parodyti lauko inžineriniai tinklai. Visa kita yra papildomos opcijos. Tiek vandentiekį, kanalizaciją, elektrą, silpnas sroves, rekuperaciją ar oro kondicionavimo dalį savo srities specialistai tikrai moka atlikti matydami tik prietaisų/taškų vietas.

Darant daugiau neišvengiamai susiduriama ir su klausimu, kuris iškyla tik ypatingų statinių statybos proceso dalyviams – tai potenciali kolizija tarp skirtingų projekto dalių. Turbūt jums teko girdėti istorijų, kaip pakeitus nežymią dalį viename iš projektų, vėliau statyboje atsiranda didelių kliūčių, nes naujų durų vietoje turėjo eiti magistralinis ortakis, o savo laiku to niekas nesužiūrėjo. Todėl esant daug projekto dalių, projektavimui vadovaujantis asmuo turi koordinuoti jų suderinamumą. Tai yra jo pareigos, bet tai ne visada vyksta sklandžiai. Šiais laikais klausimą išsprendžia BIM („Building Information Modelling“) sistemos – trumpai tariant – visos projekto dalys, sudėtos viename 3D modelyje. Bet inertiškoje sferoje kaip statyba ji dar gana sunkiai skinasi kelią. Tačiau čia turiu omenyje tik didelius pastatus; taikyti tokį metodą neypatingiems statiniams būtų visiškai neracionalu finansiškai.

Todėl, mano nuomone, projektuojant paprastesnius statinius geriau vadovautis jau minėtu saiko principu. Priešingu atveju – turi būti garantuojamas suderinamumas tarp dokumentų, kadangi neatnaujinta specifinei sričiai skirta projekto dalis sukels daug papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, atnaujinta architektūros dalis numatė naują santechnikos prietaisų išdėstymą, o vidaus vandentiekio ir nuotekų dalis liko nepakeista. Vėliau santechnikai, žinoma, paėmė specializuotą dalį, išvedžiojo nuotakų vamzdyną pagal jį, grindys subetonuotos, o tada paaiškėja, kad vietomis jas reikės ardyti arba susitaikyti, kad naujoje vietoje kai kurių prietaisų visgi nebus. Bet kuriuo atveju, niekam nesužiūrėjus, šias išlaidas dažniausiai akumuliuoja statytojas, nors jeigu šioje klaidos grandinėje reikėtų rasti jos galą, tai jis būtų ne santechnikai, o projektuotojai.

Kita išvada būtų ta, kad vietoje projekto dalių prikepimo it kokių blynų lėkštėje geriau padaryti kokybiškas privalomąsias dalis taip, kad statant pagal jas nekiltų klausimų. Jas bus paprasčiau koreguoti – tam naudojamos skirtingos laidos (0, A, B ir t. t.). Turiu omenyje ne tik brėžinius, bet ir aiškinamuosius raštus, kurie nebūtų studentišku copy+paste stiliumi į kiekvieną štampuojamą projektą.

Gali atrodyti, kad tai yra kritika visiems projektuotojams, tačiau anaiptol – jų yra visokių, dažniausiai į kokybę orientuoti projektuotoja ir laikosi šios principo. Vis dėlto, pakankamai dažnai pasitaiko atvejų dviem čia aprašytais klausimais: praktiškai nereikalingos papildomos projekto dalys ir iš jų kylantis neatnaujinimas pakeistus kurią nors iš jų.

—

Ketinate statyti namą? Papasakokite apie savo idėją: info@skywards.lt

Šį įrašą skirsiu 7 esminiams etapams nuo idėjos iki raktų, su kuriais tenka susidurti žmogui, nusprendusiam statyti nuosavą namą. Stengsiuosi pažvelgti plačiau, nei tipiškai internete randami patarimai, todėl neatsitiktinai pradėsiu nuo žingsnių, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesusiję su statyba.

Daliai iš statytojų, kurie nėra susidūrę su statyba, pirmasis žingsnis – tai patarimų iš pažįstamų, kuriems teko neseniai pereiti analogišką procesą, susirinkimas. To priežastis greičiausiai yra ta, jog pažįstamus žmones laikome patikimesniais. Galbūt taip ir yra, tačiau jų patirtis gali būti subjektyvi. Žinoma, jie savo kailiu pasimokė iš padarytų klaidų, turėdami galimybę, antrą kartą kai kuriuos veiksmus atliktų kitaip, samdytų kitus meistrus ir pan. Tačiau net jei ir jiems pavyko viską įgyvendinti pakankamai sklandžiai, bandyti eiti jų keliu vis tiek gali būti sudėtinga.

Apžvelkime tipinio vieno buto namo statybos procesą nuo pradžių pradžios, matuojant etapais. Sakydamas „tipinio“ turiu omenyje, kad viena vertus – aptariamas statinys nėra nedidelis sodo namelis, kita vertus – statinys nėra kokioje nors kultūros paveldo teritorijoje, nėra statomas iš fondų finansuojamų lėšų, žemės sklypą asmeniškai valdote nuosavybės teise ir pan., kas priešingu atveju arba atimtų, arba pridėtų papildomų procedūrų, apie kurias šįkart kalbant glaustai neverta išsiplėsti.

1 etapas: poreikio įvertinimas

Žiūrint į statybą kaip į bet kokį didesnį projektą profesionalia akimi, pats pirmas esminis žingsnis yra poreikio įvertinimas. Ši frazė, kuri skamba gana moksliškai, iš esmės reiškia atsakymą į pagrindinius klausimus, kurie lemia, ar jums apskritai verta investuoti pinigus į statybas.

Įvertinant, ar tikrai reikia namo, geriausiai galite atsakyti tik jūs pats/pati. Tikriausiai dėl to retas statybos specialistas apie tai kalba iš viso ir kalbą pradeda nuo projektinių brėžinių ar ekskavatorių pasirodymo statybvietėje. Tačiau dar gerokai prieš tai būtent jūs galite atlikti poreikio vertinimą, nes geriausiai pažįstate savo gyvenimo būdą. Klausimai, į kuriuos turėtumėte rasti atsakymus yra: kodėl noriu statyti? Kokio dydžio namo noriu? Kiek tame name gyvens žmonių? Koks turėtų būti jo funkcionalumas, kad jis atitiktų mano poreikius šiandien? Ar gerą vietą statybai išsirinkau? Ar į šį sklypą bus paprasta atvesti reikiamus inžinerinius tinklus? Jei ne – ar bus brangu čia atvesti elektrą ar dujas? Ar ši vieta su aplink esančia kaimynyste išliks gera ir ateityje? Kaip mano atsakymai į šiuos klausimus atrodytų 5, 20 ar 50 metų perspektyvoje? Ar gyvenimas čia man nesukels nepatogumų?

Šie ir dar daugelis kitų svarbių klausimų, padėsiančių ne tik susisteminti savo norus, bet ir kuo geriau juos perteikti tiems, kurie realizuos jūsų viziją.

Techninius dalykus kol kas atidėkime į šalį – įsivaizduokime, kad projektuojame ne skaičiavimais ir brėžiniais, o tik klausimais ir atsakymais. Šiame etape savo sričių profesionalai gali tiek užvesti ant kelio, tiek iš jo ir išvesti, nes šiuo atveju kalba eina apie jūsų ir tik jūsų ateities planus, poreikius ir svajones.

2 etapas: galimybių įvertinimas

Kaip specialistas esu statybos inžinierius ir projekto valdytojas, nebandysiu apsimesti esąs profesionaliu finansų konsultantu. Tačiau kaip matantis „didįjį paveikslą“ statyboje, galiu tik patvirtinti šios dalies svarbą – jai privaloma skirti pakankamai dėmesio, norint nepakenkti savo finansiniam saugumui. Šį etapą sudarantys elementai yra: jūsų dabartinės finansinės galimybės, jų perspektyvos ir situacija rinkoje.

Paprastai dažniausia problema, su kuria susiduria nepatyręs statytojas – tai biudžeto, kurio prireiks pastatyti namui, apskaičiavimas. Tai natūralu, nes nežinodami, ką tiksliai statysite, negalite pasakyti, kiek tai kainuos.

Todėl gana paprastas sprendimo būdas yra panaršyti po naujos statybos namų rinką ir pasižvalgyti kainose tam, jog gautumėte bent jau preliminarius skaičius, kiek reikės išleisti statybai. Tiesa, nepamirškite, jog galutinę jų kainą sudaro daug kintamųjų, įskaitant ir pardavėjo maržą (jei namas pastatytas pardavimui). Kita vertus, pardavimui namą statantys linkę taupyti bei patys iš statybininkų gauna neblogas kainas. Tačiau bet kokiu atveju skaičiai jau bus į tą pusę – ypač, jei atskirsite sklypo kainą nuo bendros kainos už namą su sklypu.

Kitas, kiek sudėtingesnis būdas – tai vertinti per kainos vienam kvadratiniam metrui dydį konkretaus tipo namui. To klausti reikia rangovų – jei jie patyrę ir vertina projekto rodiklius, paprastai galės pakankamai tiksliai atsakyti, vadovaudamiesi savo patirtimi. Tačiau šioje vietoje reikėtų atminti, kad patarimas visgi nieko nekainuoja, bet ir neįpareigoja. Todėl kito projekto 1 kvadratinio metro statybos kaina, nebūtinai galios jūsų svajonių namui. Juolab, kad iš profesinės patirties galiu pasakyti, kad retas rangovas analizuoja atliktus projektus, todėl kainą taip pat pasakys „iš akies“. Jei to negana – rangovo kainos bus didesnės nei samdant privačias brigadas, o pastarosios gali pasakyti tik savo dalies apytiksles sąmatas.

Verta paminėti, jog galimybių įvertinimo etape neprošal vėl sugrįžti prie poreikių tam, kad patikrintumėte, ar tai, ką ruošiatės projektuoti, tebeatitinka galimybes.

Galimybių įvertinimas taip pat yra etapas, kuomet protingiausia nuspręsti dėl statybos partnerio (valdytojo), kuris atstovautų jus ir dalyvautų ne tik statybos, bet ir projektavimo etape. Jis taip pat gali būti naudingas ir potencialios statybvietės analizei, kadangi dalis klausimų gali būti pamiršti apsvarstyti ar būti per sudėtingi nepatyrusiam statytojui.

3 etapas: reikalavimai architektūrai ir suplanavimui – techninė/projektavimo užduotis

Neretai pirmas profesionalas, į kurį kreipiamasi ruošiantis statyboms, yra architektas. Renkantis jį reikėtų vertinti ne tik profesinę architekto patirtį, bet ir mokėjimą įsiklausyti bei suprasti jūsų mintis. Tai gana sudėtingas procesas, kuriame yra šioks toks laimės faktorius, kadangi net susitikus ir aptarus idėją gali būti sunku atsakyti, ar tas architektas „perėmė jūsų perdavimą“.

Praktinis pavyzdys: architektai yra ne tik planų, fasadų ir pjūvių braižytojai – jie turi požiūrį į statinį kaip į meno kūrinį. Savo kūrinį. Iš esmės tai yra sveikintinas dalykas tol, kol nėra prioritetų tarp jo ir statytojo konflikto. Kadangi name teks gyventi jums, o ne architektui, praktiškumą ir statybos ekonomiją greičiausiai vertinate labiau nei kompoziciją. Ir šis interesų konfliktas nebūtinai būna juntamas tiesiogiai. Jis gali pasimatyti sprendimuose, kurių įgyvendinimo statybos proceso metu sudėtingumas ir brangumas nusveria architektūros harmoniją.

Žinoma, prieš kreipiantis į architektą pravartu panagrinėti tipinius projektus – internete jų gausybė. Šių projektų pagrindinė paskirtis – tai pigesnė alternatyva naujo projekto kūrimui, adaptuojant jau suprojektuotą statinį jūsų sklypui. Tačiau net ir ketinant projektą pradėti nuo balto lapo, nereikėtų jų ignoruoti – tipinis projektas gali, visų pirma padėti suformuoti kontūrus, koks turėtų būti jūsų namas. Jie gali pametėti gerų idėjų, taip pat juose dažniausiai yra ištaisytos galimos klaidos, kurias yra rizika padaryti naujame projekte.

Be kita ko, priešprojektinė stadija yra geras momentas, kada verta išplėsti poreikio įvertinimo metu atliktą darbą ir surašyti techninę užduotį. Ji nėra privaloma, bet apsimoka ją turėti: kiek kambarių, kokios patalpos turi būti statinyje ir panašiai. Tai bus tarsi kontūrai būsimam projektui. Techninė užduotis sutaupys ne tik architekto, bet ir jūsų laiko, kurį papildomai praleistumėte susitikimų ir kitos tarpusavio komunikacijos metu. Taip pat ji raštiškai užfiksuos idėjas, kurios išsakytos neretai gali užsimiršti ar klaidingai interpretuotos.

4 etapas: namo projektas

Projektas – tai statinio realizavimo realybėje planas. Jis nėra vientisas, o būna sudarytas iš atskirų dalių, kurių kiekis priklauso nuo sudėtingumo. Vienbučiam/dvibučiam gyvenamajam namui standartiškai jį sudaro: architektūrinė dalis, konstrukcinė dalis ir inžinerinių tinklų (lauko) bei sistemų (vidaus) dalys.

Išsklaidydamas gajų stereotipą, pažymiu, kad projektą ruošia ne vien architektas. Pastarasis atlieka architektūrinę projekto dalį – trumpai tariant, statinio išvaizdą, o kartais ir papildomą medžiagą, pavyzdžiui, vizualizacijas. Šalia jo turime konstruktorių. Tai statybos inžinierius-projektuotojas, su kuriuo užsakovas tiesiogiai bendrauja rečiau, tačiau kuris rengia techninę projekto dalį.  Šioje dalyje nurodoma, kaip turi būti statomas namas, kokios medžiagos naudojamos, pavaizduojami mazgai, detalės ir kita svarbi informacija. Būtent šiais dokumentais daugiausia bus vadovaujamasi statybos metu tiek rangovų, tiek ir tikrinant/priimant statybos darbus. Konstrukcinė projekto dalis tuo pat metu yra ir garantas, kad namas bus ne tik gražus, bet ir atitiks esminius pastatų reikalavimus.

Inžinerinė projekto dalis – abstrakčiausias projekto etapas. Dažniausiai statybos leidimui gauti rengiama tik minimali dalis, kuri numato tik lauko tinklus: geriamo vandens tiekimo ir nuotekų (buitinių ir lietaus) šalinimo būdą (pavyzdžiui, giluminį  gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį su infiltraciniu šuliniu). Vėliau rengiamos inžinerinės projekto dalys gali būti įvairios: vidaus vandentiekis bei nuotekos, elektra, šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas, signalizacija, gaisrinė sauga ir kitos. Vis dėlto, kartais dėl lėšų taupymo kai kurios iš jų nėra rengiamos apskritai.

Patį projektą lydi nemažai procedūrų, tačiau jums kaip statytojui jų visų išmanyti nėra būtina, nes paprastai tokius klausimus kaip projektavimo sąlygų sąvadas, geodeziniai matavimai, prisijungimo sąlygos, grunto tyrimai ir kiti, sprendžia architektas, konstruktorius ar statybos valdytojas (jei tokį turite).

5 etapas: statybos leidimas

Statybos leidimas – tai projekto dokumentacijos derinimas su vietos savivaldybe, kuri ir sprendžia, ar uždegti žalią šviesą konkretaus statinio statybai. Vienbučiams arba dvibučiams namams tuščiame sklype, priklausiančiame statytojui, kuriems netaikomi paveldosaugos, poveikio aplinkai, apsaugos zonų ir kiti specifiniai reikalavimai, procedūra yra gana nesudėtinga.

Dažniausiai tai apsiima daryti projektuotojai, nes taip paprasčiau dėl tiesioginio derinimo ir puikaus reikiamų procedūrų išmanymo bei sklandžiau dėl tiesioginio kontakto. Būtent projektuotojai geriausiai yra išanalizavę reikalavimų projektams reglamentus.

Tačiau turėkite omenyje, jog už šią procedūrą neturėtų būti prašoma didelio užmokesčio, naudojantis statytojo nežinojimu. Pats teikimo procesas nėra imlus laikui, kuris tiesiogiai skiriamas procedūroms. Pagrindinės laiko sąnaudos susideda iš savivaldybės nustatytų maksimalių terminų bei galimų pakartotinių teikimų, jei projekte nebuvo patenkinti visi iškelti reikalavimai. Kaip užsiminiau ankstesniame punkte – šiuos reikalavimus išduoda savivaldybė ir inžinerinių tinklų valdytojai. Neatitikimas jiems yra tiesioginis projektuotojų darbo nepadarymas iki galo.

6 etapas: statyba

Tai yra momentas, kuomet jums reikia apsispręsti, kokiu būdu norite statyti. Apie tai jau esu parašęs atskirą įrašą, kuriame išdėsčiau esminius privalumus ir trūkumus.  Trumpai tariant – tai ūkio būdas, kai darbus organizuojate ar net statote pats/pati, rangos būdas – kai samdote rangovą ir statyba per darbus organizuojantį statybos valdytoją, kuris stato taip pat ūkio būdu jūsų vardu. Galimi ir mišrūs būdai, susidedantys iš šių trijų pagrindinių.

Jei nusprendėte viską statyti savarankiškai, privalote išmanyti nemažai svarbių smulkmenų, kurių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės nei prieš valstybės institucijas, nei prieš save, vėliau tenkant susitaikyti su padarytomis klaidomis statybos procese. Tokių smulkmenų pavyzdžiai yra: pranešimas apie statybos pradžią VTPSI Infostatyboje, statybos vadovo paskyrimas, palyginus neseniai įsigaliojęs statytojo civilinės atsakomybės draudimas, darbų saugos užtikrinimas ir daugelis kitų. Taip pat statybos proceso dalys, kaip: augalinio sluoksnio išsaugojimas, privažiavimo keliai, prasidėjusių darbų vykdymas pagal projektą, atliktų darbų priėmimas ir dar aibė įvairių smulkmenų, kurios iškils eigoje. Apie jas ne tik galima būtų parašyti mažiausiai vieną storą knygą. Ir išties tokių knygų yra parašyta nemažai, iš kurių mokosi bei tobulina kvalifikaciją esami ir būsimi statybos inžinieriai.

Asmeniškai nesutinku, kad statyba yra varginantis procesas, o tik trečias namas pasistatomas tinkamai. Šis mitas yra kilęs iš stereotipų, kurie vis dar diktuoja ydingą praktiką. Iš esmės bet kuri sfera yra sudėtinga neturint patirties: nuo automobilio remonto iki grojimo muzikos instrumentu.

7 etapas: statybos pabaiga, statinio pridavimas

Šioje vietoje neretai naujiesiems savininkams „išlenda“ dar vienas svarbus darbas, apie kurį neretai nebuvo pagalvota pradžioje: tai dokumentų tvarkymas, kuriuos reikės pateikti Valstybinei teritorijų priežiūros ir statybos inspekcijai  (VTPSI), norint gauti deklaraciją apie statybos pabaigą ir namo tinkamumą gyventi.

Geroji naujiena yra ta, kad neypatinguose statiniuose procedūros yra gerokai paprastesnės – užtenka turėti būtinus dokumentus, tokius kaip: detalus techninis-darbo projektas, energetinis pasas, kadastro byla, geodeziniai su suderinimais su vietos savivaldybe, geriamojo vandens, energetikos pažymos, taip pat kiti dokumentai. Tačiau blogoji žinia – retai, kas rūpinasi jais statybos eigoje, o susizgrimba tik paskutiniu momentu.

Dėl to sutaupant laiko, priduoti statinį galima prieš jame įsikuriant. Iš esmės nepriduotame statinyje gyventi negalima, tačiau de facto šis reikalavimas beveik nėra kontroliuojamas, ypač individualių namų atveju, todėl savininkai labiau rūpinasi pridavimo reikalais tik dėl banko paskolos klausimų.

Apibendrinimas

Tai buvo esminiai etapai, iš kurių sudarytas „nuo idėjos iki raktų“ procesas. Galima būtų plėstis apie statinio eksploatavimą, paminint tai, kad statinys ir ypač jo inžinerinės sistemos reikalauja priežiūros ir turi ribotą galiojimo laiką.

Kaip statybos partneris, valdytojas bei vadovas esu įsitikinęs, kad kiekvienas turi teisę rinktis priimtiniausią metodą projektavimui ir statybai. Tačiau tuo pat metu esu už tai, kad darbą atliktų savo srities profesionalai. Manau, kad tik tokiu būdu išsivaduosime nuo statybos, kaip katorgos stereotipo ir galėsime į jį žiūrėti kaip į tipišką darbinį ar gyvenimišką projektą.

Ketinate statyti namą? Papasakokite apie savo idėją: info@skywards.lt

—–

Šiame įraše esančią medžiagą be autoriaus sutikimo naudoti yra draudžiama. Dėl galimybės panaudoti įrašą ar jo dalį kitose priemonėse kreiptis: info@skywards.lt

Nuo ko pradėti namo statybą? Lietuvos Respublikoje statybos dokumentavimo stuburo funkciją atliekantis Statybos įstatymas (SĮ) nurodo, kad yra du būdai, kuriais gali būti statomas statinys: ūkio ir rangos. Tačiau tai yra sausas biurokratinis apibrėžimas, kuris su statyba mažiau susidūrusiam žmogui mažai ką sako.

Realybėje namo statybos būdai yra šie:

1. Statyba, samdant rangos įmonę (Rangos būdas pagal SĮ);
2. Statyba, kuomet pats samdotės meistrų brigadas (Ūkio būdas pagal SĮ);
3. Statyba, kurią vykdote per privatų statybos valdytoją, organizuojantį statybą (Ūkio būdas per statybos valdytoją pagal SĮ).

Žinoma, galėčiau sugalvoti ir aprašyti ir daugiau būdų. Pavyzdžiui, visų ar bent jau dalies darbų atlikimas savo jėgomis, ypač, jei esate nagingas žmogus. Tačiau šiais laikais toks būdas yra gana retas, o pasaulinė praktika įrodė, kad darbų pasiskirstymas yra kelias į kur kas didesnį našumą.

Šiame įraše trumpai aptarsiu kiekvieną iš trijų pagrindinių namo statybos rūšių, kuomet rankose jau turite statybai būtinus dokumentus: projektą, statybos leidimą ir sklypo nuosavybės ar kitos teisės vykdyti jame statybą dokumentą.

Prieš tai dar norėčiau pažymėti, kad sąvoką „namas“ vartoju aprašyti nedideliems statiniams, skirtiems gyventi žmonėms: tarkime, individualus ar dvibutis gyvenamasis pastatas. Didesniems, sudėtingesnių konstrukcijų pastatams procedūros atitinkamai yra sudėtingesnės, o pasirinkimo laisvės gerokai mažiau. Tačiau pastaruosius paprastai stato įmonės, savivalda ar visa valstybė, todėl šį kartą juos atidėkime į šalį.

1. Rangovas – juridinis asmuo: daugiau garantijų, tačiau brangiausias iš variantų

Šio metodo privalumai yra statybos terminai bei garantijos. Nors statybos terminus aiškiai gali sudėlioti bei padėti jų laikytis ir privatus statybos valdytojas, statybos įmonė turi daugiau svertų juos įgyvendinti, dėka savo vidinių resursų, nes ji turi savo statybininkų. Tiesa, tai labiau liečia didesnes įmones, nes mažosios smulkesniems arba specifiniams darbams atlikti neretai pačios samdosi privačiai dirbančias meistrų brigadas, kurios nėra darbo sutartimis įsipareigojusios tai įmonei. Tokiu atveju nebelieka tvirtos garantijos, kad ta brigada, nespėjusi susitvarkyti su darbais ar gavusi geresnį pasiūlymą atvyks laiku ar apskritai atvyks, o pati rangos įmonė nenukels terminų ar, norėdama vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsiųs prastesnės kvalifikacijos darbininkų – kas iš esmės yra netgi blogesnė alternatyva už vėlavimą.

Rangos įmonė taip pat turi ir kitų privalumų – pavyzdžiui, kompetentingų statybos specialistų, su kuriais visada galima pasikonsultuoti ir kurie prižiūri procesą, kad jis judėtų be nukrypimų.

Tačiau už garantijas gali tekti atseikėti apie 30-40% didesnį biudžetą. Dėl to statybą, samdant rangos įmonę, paprastai renkasi laiko organizuoti statybą neturintys žmonės, kuriems didesnis biudžetas nėra problema.

Tiesa, pagrindinis privalumas visgi gali pavirsti į tuščius pažadus. Pasirašant sutartį su ribotos atsakomybės juridiniu vienetu vis vien negalime būti šimtu procentų garantuoti dėl to, kad jis visada galės įvykdyti savo garantinius įsipareigojimus. Pavyzdžių nereikia toli ieškoti: dar ir dabar matome pastatų-vaiduoklių, išdygusių per paskutinę nekilnojamojo turto krizę, girdime gyventojų nusiskundimus dėl garantiniu laikotarpiu po statybos darbų iškilusių rimtų statybos darbų trūkumų. Sutartys ir įsipareigojimai negelbėja, kuomet rangovas yra bankrutavęs, kartais – tyčia. Laimei, Lietuvoje kuo toliau, tuo rečiau pasitaiko tokių atvejų, taipogi atsakomybės „numuilinimo“, bankrutuojant tyčia, išvengti dabar sunkiau .

Dar vienas rangos statybos būdo minusas yra tai, kad nors rangos įmonė yra patyrusi, jos pagrindinis interesas kaip ir visų įmonių yra, visų pirma, uždirbti pelną. Dėl ko ji visuomet bus suinteresuota sutaupyti išlaidų sau, nes kiekvienas toks sutaupymas yra pajamos įmonei. Todėl reta įmonė pastebėjusi galimybę sumažinti išlaidas statytojui taip ir pasielgs, nes tokiu veiksmu ji praras pajamas.

2. Meistrų samdymas savarankiškai: geriausias variantas, jei esate patyręs ir turite patikrintų meistrų

Šis variantas iš esmės skiriasi nuo pirmojo tuo, kad šiuo atveju rangovo funkcijas atlieka ne įmonė, o jūs pats. Planuojant išmintingai tai yra pats pigiausias būdas, tuo atveju jei nesvarstote varianto statytis namą savo paties raumenų jėga. Išskyrus kainą, daugiau svarbių privalumų kaip ir nebėra. Organizuoti statybą savarankiškai yra geras metodas, jei esate pastatęs ne vieną namą, sekate statybos reglamentavimo naujienas arba turite gerų pažįstamų, kurie tai nemokamai padarys už jus.

Savarankiškas statybos būdas reiškia, kad jūsų atsakomybei tenka visa statybos biurokratija ir atsakomybė už jos išmanymą. Pavyzdžiui: pranešimą apie statybos pradžią, apsidraudimą civilinės atsakomybės draudimu, statybos vadovo pagal VTPSI reikalavimus paskyrimą, statybos dokumentų statinio statybai ir pridavimui organizavimą, esminių darbų saugos reikalavimų vykdymą ir daugelį panašių užduočių.

Tačiau jei esate nepatyręs, geriausio scenarijaus pasiekti greičiausiai nepavyks. Bandant pasistatyti pigiai, teks aukoti daug laiko, papildomų lėšų ir, labai tikėtina – kokybę. Laiko reikės ne tik fiziškai dalyvauti procesuose, tačiau ir įsigilinti į statybos pagrindus – perskaityti daug tinklaraščių, forumų, praleisti nemažai laiko socialinių tinklų grupėse, išūžti galvą visiems pažįstamiems, tinkamai pasirinkti meistrus, skaičiuoti atliktų ar planuojamų darbų kiekius, analizuoti rinkos kainas ir spręsti visus klausimus, kuriuos užduos darbus vykdantys žmonės ir kurie kils eigoje.

Kalbėdamas apie kokybę, patikslinsiu, jog kalbu ne tik apie atliktų darbų, bet ir apie organizavimo kokybę. Tai ir važinėjimas dešimtis kartų į statybas, kai iš anksto suplanavus būtų pakakę vieno, ir nuolatiniai susitikimai su potencialiais meistrais, ir nepastebėti trūkumai priimant darbus, kuriuos vėliau reikės padengti iš savo kišenės. Taipogi, be patirties būsite priverstas labiau pasitikėti darbus atliekančiais statybininkais, o šiems padarius trūkumų, greičiausiai negalėsite visų pastebėti ir laiku pareikalauti broko ištaisymo.

Norint statybą vykdyti efektyviau, būtina žinoti procesų chronologiją. Todėl patirsite daug neplanuotų lėšų dėl didesnio meistrų atvykimo intensyvumo, kurių kiekvienas vizitas kainuos papildomai.

Trumpai tariant, visa, kas išvardinta aukščiau, yra sąlygota „didžiojo paveikslo“ nematymo. O jo iš principo ir negali būti, neturint aiškaus plano, kurio be gero išmanymo susidaryti nebus galimybės.

3. Statybos valdytojo/vadovo/konsultanto samdymas: jei neketinate tapti savamoksliu darbų vadovu

Statybos valdytoju vadinu privatų statybos vadovą, organizatorių ir konsultantą, kuris atstovauja jūsų interesus. Jos atsakomybės apima organizacinius klausimus, kokybės valdymą, techninę priežiūrą, klausimų sprendimą, biudžeto ir darbų kiekių valdymą bei daugelį kitų specifinių statybos srities klausimų.

Šis būdas yra mini-variantas ypatingo statinio statybai, apie kurią trumpai užsiminiau teksto pradžioje. Pastarajam tokia statyba yra privaloma ir tame nieko keisto – esant sudėtingam statiniui, jo statytojas dažnai neturi pakankamai kompetencijos savarankiškai organizuoti darbus, o jiems prasidėjus – juos suvaldyti. Taigi, be rangovų tam reikalingi ir statybos techniniai prižiūrėtojai.

Statant individualų namą, samdytis techninę priežiūrą nėra privaloma. Tokie statiniai paprastai nepatenka po rizikos faktoriumi: statybos darbai čia gerokai paprastesni ir mažesnių apimčių, o rizika dėl nekokybiškų statybos darbų sąlygotos avarinės statinio būklės ar net griūties yra pakankami maža.

Tačiau velnias slypi detalėse, o detalės šiuo atveju sudaro didelį paveikslą, kurio nematymas lemia klaidas. Matyti šį paveikslą, neturint panašios patirties – neįmanoma. Tai suprasti nereikia išmanyti statybos – pakanka įsivaizduoti jūsų profesinę veiklą. Jei darbe turite daug atsakomybių, naivu tikėtis, kad atsitiktinai parinktas žmogus galės taip pat kokybiškai atlikti savo pareigas kaip atliekate jūs.

Namo statybos per valdytoją atveju, jūs įstatymiškai ir toliau atliekate statytojo funkciją. Tačiau dabar ją jums atlikti padeda profesionalus statybos inžinierius. Šiuos asmenis turi ir rangos įmonės – tai projektų, statybos ar darbų vadovai – tačiau skirtingai nei pirmuoju atveju, dabar jis atstovauja jūsų, o ne statybos įmonės interesus. Vaizdžiau galima būtų iliustruoti situaciją, jog šis statybos inžinierius yra jūsų verslo partneris, kuriame jūsų atsakomybei tenka finansai, o jūsų partneriui – gamybos procesas.

Kitas didelis privalumas, kuris iš pirmo žvilgsnio nėra akivaizdus – tai išlaidų sutaupymas dėl geresnio procesų valdymo, mažiau broko ar jo „pagavimas“ ankstyvose stadijose.

Analogiškai, kaip pagrindinis šio varianto minusas gali atrodyti, jog partnerio turėjimas statyboje tik padidina statybos kainą. Geriausio scenarijaus atveju taip tikrai gali nutikti: jei statinys paprastas, namo projektas – išsamus ir kokybiškas, o statybininkai – sąžiningi ir rūpestingi – statybos valdytojas jums nėra reikalingas. Vis dėlto, geriausias scenarijus – pakankamai retas reiškinys, tačiau net ir šiuo atveju egzistuoja erdvė sutaupyti, statybos valdytojui „atidirbant“ didžiąją dalį savo atlyginimo.

Sutaupymai statybos procese – tai tema atskiram įrašui. Per daug nesileisdamas į niuansus, galiu paminėti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų sutaupymą:

• Tiesioginės išlaidos – tai visi vizitai, susitikimai ir darbų tikrinimai bei priėmimai, kuriuose statytojas privalėtų dalyvauti, veikdamas savarankiškai.

• Netiesioginės išlaidos – tai sudėtingai, tačiau realiai įvertinamas išlaidas, dėl statybai savarankiškai administruoti aukojamo laiko, taip pat – išlaidas patirtas dėl nepastebėto broko, neefektyvios statybos, nekokybiškai dirbančių ar terminų nesilaikančių meistrų ir pan.

—

Planuojate statybos darbus? Pakalbėkime apie jūsų idėją: info@skywards.lt

—–

Šiame įraše esančią medžiagą be autoriaus sutikimo naudoti yra draudžiama. Dėl galimybės panaudoti įrašą ar jo dalį kitose priemonėse kreiptis: info@skywards.lt

Sveiki, mano vardas yra Mantas ir jūs atvykote į mano tinklaraštį apie namų statybą Lietuvoje.

Tikiu, kad jame rasite naudingos informacijos, kuri padės susiorientuoti pirmiausiai tiems, kurie stato, ketina statyti arba rekonstruoti individualų gyvenamąjį namą.

Šį tinklaraštį pradedu dėl kelių priežasčių. Viena vertus, pastebėjau, jog viešojoje erdvėje yra krūvos straipsnių, susijusių su statyba, kurie parašyti ne tik neįdomiai (ką galima būtų atleisti), bet neretai ir prasilenkiant su pagrindine mintimi, faktais ir logika. Antroji priežastis: profesinėje praktikoje priėjau momentą, kuomet supratau jog pats turiu daug idėjų, kuriomis galiu pasidalinti su auditorija. Taip pat esu inžinierius, kuris turi rašymo talentą. Tai nėra dažna kombinacija, todėl protinga ir socialiai atsakinga tai sujungti į vieną sinergiją. Ir galiausiai – esu nepriklausomas statybos partneris, kurio veikla yra susijusi su pagalba žmonėms jų svajonių namo statyboje.

Tinklaraščio įrašuose stengsiuosi ne tiek formaliai, kiek įdomiai papasakoti apie procesus, su kuriais tenka susidurti savo veikloje.

Mano išsilavinimas yra statybos inžinierius, o profesija, kaip ir minėjau – statybos partneris.

Šį terminą vartoju apibūdinti visumai funkcijų, kurias atlieku: statybos techninę priežiūrą, kokybės valdymą (arba klaidų statybvietėje prevenciją), išlaidų optimizavimą, vadovavimą statybos darbams, projektavimo valdymą, taip pat konsultacijas statybos klausimais ir nepriklausomas ekspertizes, įvertinant jau atliktus darbus.

Mano profesinė veiklos sritis apima individualias statybas Vilniaus regione, o tikslinė auditorija – tai asmenys, kurie statosi namą pirmą kartą ir/arba negali sau leisti nuolat dalyvauti statybos procese.

Savo darbinėje praktikoje teko vadovauti tiek dideliems statybos objektams, kuriuose dirbo daug subrangovų, taip pat pats organizavau darbus jau privačiai, turėdamas savo darbininkų brigadą. Todėl galiu sau leisti teigti, jog gerai suprantu ne tik techninę pusę, bet ir daugelį skirtingų funkcijų bei interesų: pradedant nuo užsakovo, architektų, projektuotojų, baigiant rangovais ir darbininkais, kurie įgyvendina jūsų projektą tiesiogiai.

Taip pat esu sukaupęs daug patikrintų brigadų kontaktų, kuriais galiu pasitikėti ir patikėti jiems darbus, o šis faktorius yra itin svarbus statyboje.

Dėka įvairios darbinės patirties, be statybos įgūdžių pakankamai gerai išmanau komunikaciją, vadybą bei kokybės valdymą. Pastarųjų, ypač Lean ir ToC metodiką diegiu ir savo veikloje. Tai konkretūs žingsniai, kurie pagreitina darbą ir leidžia rasti geresnius kelius reikiamam rezultatui užtikrinti.

Gero skaitymo!

Turite klausimų apie savo namo statybą? Bendraukime: info@skywards.lt